Rokiškio kraštas gali būti žaliosios energijos generavimo ir naudojimo vieta, gali racionaliai atpiginti energijos kainas, jei savivaldybė, verslas ir gyventojai veiktų viena kryptimi, – apie tai įvyko savivaldybės tarybos narių, veikiančių Koalicijoje „Už laisvę augti“, diskusija su Žaliųjų partijos vicepirmininku, Žaliosios politikos instituto vadovu Remigijumi Lapinsku. Pasak koalicijos nario, Rokiškio verslo klubo prezidento Irmanto Tarvydžio, problema ta, kad nėra savivaldybės lyderystės šiems pokyčiams inicijuoti.
Energetinės bendrijos leistų atpiginti kainas
Svečias papasakojo, kad nuo 2023 m. turėtų pradėti kurtis atsinaujinančios energetikos bendrijos. Energetikos ministerija su šia tema ir pasaulio pavyzdžiais dirba nuo 2019 m. ir iki šių metų pabaigos turi parengti tokias bendrijas reguliuojantį tvarkos aprašą. Pasak Žaliosios politikos instituto vadovo, energetinėms bendrijoms yra numatytos dotacijos investicijoms – 45 proc. bei lengvatinės paskolos likusiai daliai – 55 proc. Paskolos bus teikiamos tik toms bendrijoms, į kurias savivaldybė burs nepasiturinčius gyventojus ir mažins energetinį skurdą. Per pirmąjį 2023 m. ketvirtį konkursų būdu žadama išdalinti vėjo elektrinėms 19 mln. eurų, saulės elektrinėms – 67 mln., ir savivaldybių bendrijoms, mažinančioms skurdą įrengiant saulės elektrines – 40 mln. eurų. Žadamos supaprastintos prijungimo procedūros prie elektros tinklų.
Tokių bendrijų pagrindiniais akcininkais būtų gyventojai arba jų bendruomenės, nusprendusios pasistatyti atsinaujinančios energetikos jėgaines. Bendruomenės galėtų kooperuotis su mažomis ar vidutinėmis įmonėmis bei savivaldybe. Danijoje, Olandijoje bei Vokietijoje tokie pavyzdžiai sėkmingai kuria didelę pridėtinę vertę – įtraukiamas privatus kapitalas, skatinamos vietos investicijos, išplečiamos vartotojų pasirinkimo galimybės bei savarankiškumas.
Nežinojimas ar stručio pozicija?
Koalicijos „Už laisvę augti politikai“ stebėjosi, kad nežinia kodėl, bet apie šias bendrijas Rokiškio rajono savivaldybėje nediskutuojama. Nors pats laikas apie tai kalbėti, telkti gyventojus ir planuoti biudžetinius resursus.
„Kitu atveju, Rokiškio kraštas bus visų permainų gale“, – pabrėžė I. Tarvydis.
Tokia „strutiška“ pozicija šiandieninei daugumai gal leidžia ramiai, saugiai vegetuoti, bet žmonės ima nebetikėti, kad Rokiškio krašte galima gerai gyventi ir „balsuoja“ emigruodami, – savo nuogąstavimai dalijasi I. Tarvydis. Ir pridūrė, jog savivaldybės pareiga yra jungti gyventojų, verslo pastangas, kad atpigtų energetinės kainos. „Be to, turėtume diskutuoti ir apie kitus vietinius bioresursus – kiaulių kompleksas, spirito ir aliejaus pramonė, žemės ūkis“, – sakė I.Tarvydis.
Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas pažadėjo konsultuoti ir pritraukti į diskusijas kolegas, jei rokiškėnai matys poreikį konsultacijoms, kaip sukurti krašto mikrosistemą bioenergetiniams, saulės, vėjo ištekliams efektyviai panaudoti bendruomenės labui.
